Rugsėjo 26 d., šeštadienį, mes, aštuntokų mokinių grupė, išvykome į „Erasmus+“ projekto kelionę. Mūsų kelionė prasidėjo anksti ryte. Susirinkus visiems mokiniams, pagaliau išvykome. Autobuse vyravo rami atmosfera, nes daugelis mūsų norėjo dar šiek tiek pailsėti, tačiau kartais tylą praskaidrindavo linksmas juokas.
Pabudę pradėjome užkandžiauti, bendrauti ir kartu leisti laiką. Kelionės metu keletą kartų sustojome degalinėse, kur pailsėjome, prasimankštinome ir atsikvėpėme prieš tęsdami kelionę.
Pakeliui sustojome kavinėje „Karczma BIDA“, kur valgėme tradicinių lenkiškų patiekalų. Ragavome įvairaus maisto, kuris buvo gaminamas ant tikros ugnies, todėl galėjome ne tik pasimėgauti gardžiais patiekalais, bet ir susipažinti su lenkiškos virtuvės tradicijomis.
Papietavę surengėme tautinių šokių repeticiją, nes šiuos šokius vėliau pristatysime Rumunijos mokiniams. Po repeticijos grįžome į autobusą ir skyrėme laiko poilsiui.
Po kelių valandų pasiekėme Slovakiją, o netrukus atvykome ir į viešbutį. Įsikūrę savo kambariuose, išvykome į antrą pagal dydį Slovakijos miestą – Košicę. Pasivaikščiojome po miesto senamiestį, susipažinome su jo architektūra ir svarbiausiais objektais. Taip pat grožėjomės įspūdingu šokančiu ir grojančiu fontanu. Vėliau gavome laisvo laiko, kurio metu galėjome savarankiškai tyrinėti miestą ir pasigrožėti jo aplinka.
Vakare visi kartu užsukome į parduotuvę ir įsigijome kelionei reikalingų prekių. Grįžę į viešbutį, dienos pabaigoje pildėme refleksijos lapus, kuriuose apmąstėme pirmosios kelionės dienos įspūdžius, patirtis ir tai, ką naujo sužinojome. Taip užbaigėme pirmąją „Erasmus+“ projekto kelionės dieną, kupiną naujų įspūdžių, įdomių patirčių ir gražių akimirkų.
Rugsėjo 27 d., sekmadienį, atsikėlę papusryčiavome ir išvykome Rumunijos link. Po kelių valandų važiavo sustojome degalinėje, kur pasivaikščiojome, prasimankštinome ir šiek tiek pailsėjome. Atsigavę vėl leidomės į kelią. Kelionės metu smagiai dainavome, žaidėme įvairius žaidimus ir daug juokėmės. Važiuodami galėjome grožėtis nuostabiais kraštovaizdžiais, matėme senas bažnyčias, įdomius pastatus ir jaukius miestelius. Pro autobuso langus stebėjome gražius namus, mažas gatveles ir kasdienį miestelių gyvenimą. Labiausiai mūsų dėmesį patraukė didžiuliai kukurūzų laukai, besidriekiantys abipus kelio. Atvykę į viešbutį apžiūrėjome savo kambarius ir šiek tiek pailsėjome po ilgos kelionės. Vėliau nuėjome vakarieniauti ir skaniai pavalgėme. Po vakarienės pasikartojome tautinių šokių žingsnius ir dainų žodžius, kuriuos pristatysime Rumunijos mokiniams. Dienos pabaigoje pildėme refleksijos lapus, kuriuose apmąstėme dienos patirtis ir įspūdžius. Taip prabėgo antroji mūsų „Erasmus+“ projekto kelionės diena – kupina muzikos, juoko, naujų vaizdų ir gražių akimirkų.
Rugsėjo 29-oji diena prasidėjo puikia nuotaika – mūsų mokytojos Karolinos gimtadienio proga surengėme jai staigmeną ir visi kartu ją pasveikinome. Vėliau, skaniai papusryčiavę, iškeliavome į Rumunijos mokyklą. Atvykę turėjome labai įdomius ir linksmus užsiėmimus su pradinių klasių mokiniais. Vėliau atlikome įvairias užduotis grupėse, kuriose turėjome išspręsti skirtingas problemas ir surasti tinkamus jų sprendimus.
Po to, pasistiprinę labai gardžiais pietumis, keliavome į sporto salę. Ten mes ir rumunų mokiniai pristatėme savo tautinius šokius bei žaidimus ir vieni kitus jų mokėme. Vėliau įteikėme dovanas Rumunijos mokiniams ir jų mokytojams už labai šiltą bei draugišką priėmimą. Atsisveikinę su dalimi rumunų mokinių, mes ir keli jų mokiniai išvykome į Astronomijos muziejų. Jame išvydome daugybę unikalių dalykų. Sukaupę daug naujų žinių apie atmosferą bei žvaigždes, iškeliavome į prekybos centrą, kuriame apsipirkome ir netgi spėjome paskanauti skanių gėrimų. Po daugybės įspūdžių lėtu žingsniu grįžome į mūsų viešbutį, kur mūsų laukė puiki vakarienė. Po jos pildėme refleksijų lapus, kuriuose apmąstėme dienos veiklas, įgytas žinias bei patirtus įspūdžius.
Savo dieną užbaigėme labai jaukiai ir gardžiai – valgydami šventinius ledus bei aptardami per dieną patirtus įspūdžius.
Rugsėjo 30-ąją dieną pradėjome anksti ryte: pavalgę ir susiruošę, 8.00 valandą jau sėdėjome autobuse. Žinojome, kad šiandien mūsų laukia daug iššūkių bei įdomių veiklų. Pakeliui pasiėmėme savo draugus rumunus ir visi kartu, viename autobuse, leidomės į savo nuotykį.
Pirmoji vieta, kurioje sustojome, ,,Linksmosios kapinės”. Tai buvo tikrai išskirtinės kapinės. Kiekvienas antkapis buvo dekoruotas ryškiomis spalvomis, įvairiais raštais ir ornamentais. Ant jų buvo pavaizduoti anapilin iškeliavę žmonės ir užrašytos trumpos istorijos apie jų gyvenimą, artimuosius arba tai, ką pats mirusysis norėjo palikti po savęs.
Pasiskirstę į grupes su rumunų mokiniais, patraukėme apžiūrėti antkapių. Rumunai mums padėjo išversti užrašytas istorijas. Dauguma jų buvo linksmos ir netgi juokingos, tačiau buvo ir tamsesnių bei liūdnesnių pasakojimų. Po to užsukome apžiūrėti maldos namų. Ši vieta buvo tikrai labai graži ir įspūdinga.
Tuomet vėl leidomės į kelionę. Po ilgo važiavimo pagaliau sustojome restorane. Maistas buvo tikrai labai skanus! Sriuba ir pica buvo nuostabaus skonio.
Turbūt įspūdingiausias šios dienos įvykis buvo kelionė prie ,,Arklių krioklio”. Jis taip vadinamas dėl pasakojimų, kad seniau arkliai eidavo ten atsigerti vandens, o vieną kartą nutiko nelaimingas atsitikimas su vienu iš jų. Dėl šio pasakojimo krioklys ir buvo pavadintas ,,Arklių kriokliu”. Taip pat įdomu tai, kad krioklio forma primena arklio siluetą. Iki jo ėjome gana ilgai, tačiau buvo tikrai verta – prieš mūsų akis atsivėręs vaizdas atrodė įspūdingai!
Po apsilankymo prie ,,Arklių krioklio” išvykome į ,,Boršos vienuolyną”. Ten turėjome galimybę pasigrožėti nuostabia aplinka ir susipažinti su dar viena Rumunijos kultūros bei istorijos dalimi.
Į viešbutį grįžome jau vėlai vakare. Pavakarieniavę pildėme refleksijų lapus, kuriuose apmąstėme šios dienos veiklas, patirtus įspūdžius ir įgytas naujas žinias.
Laura Ana ir Luknė
Spalio 1-ąją dieną pradėjome anksti ryte – papusryčiavę išvykome kartu su rumunų mokytoja į Mineralogijos muziejų, kuriame mūsų laukė įdomi ekskursija. Kartu su gide apžiūrėjome nuostabius ir įdomius kristalus, klausėmės pasakojimo bei sužinojome daug naujų ir įdomių dalykų.
Po kurio laiko paaiškėjo, kad tame pačiame muziejuje yra ir drugelių bei kandžių kolekcija. Ji mus labai sužavėjo ir nustebino – buvo įdomu iš arti pamatyti įvairių rūšių drugelius bei kandis.
Po muziejaus keliavome pas savo draugus rumunus, o iš ten visi kartu vykome pas keramiką. Ten mums parodė, kaip iš molio galima pagaminti įvairius keramikos dirbinius. Smagiausia dalis buvo ta, kad ir mes visi galėjome, padedami keramiko, patys pasigaminti savo dirbinį. Vieniems pavyko sukurti gražias vazas, kitiems – puodelius ar dubenėlius. Kiekvienas dirbinys buvo unikalus ir savitas.
Grįžę į autobusą, keliavome į dar vieną gražią Rumunijos vietą – slidinėjimo kurortą ,,Șuior”. Ten kilome ir leidomės keltuvais. Užkilę į viršų galėjome pasigrožėti nuostabia kalnų panorama ir pasimėgauti įspūdingais gamtos vaizdais.
Po to išvykome į prekybos centrą, kuriame pirkome lauktuves ir smagiai bendravome. Vėliau skubėjome vakarieniauti, o po vakarienės laukė vaikų išsvajotas baseinas. Jame atsipalaidavo, smagiai praleido laiką ir pasidžiaugė galimybe po ilgos dienos pailsėti.
Po visų dienos veiklų pildėme refleksijų lapus, kuriuose apmąstėme savo patirtis, įspūdžius ir tai, ką naujo sužinojome. Galiausiai išėjome ilsėtis ir ruoštis rytojaus kelionei.
Rojus
Spalio 2-ąją dieną pradėjome anksti atsikėlę ir papusryčiavę. Po kurio laiko, kad ir kaip būtų gaila, atėjo metas atsisveikinti su mūsų draugais rumunais. Apsikeitėme dovanomis – jas įteikėme jiems ir patys gavome naujų. Taip pat mums buvo įteikti dalyvavimo Erasmus+ projekto sertifikatai, kuriais labai džiaugėmės. Nors atsisveikinti buvo sunku, liko daugybė gražių prisiminimų ir akimirkų, kurias parsivešime namo.
Po atsisveikinimo susidėjome daiktus ir autobusu išvykome link ,,Salina Turda” (druskų kasyklos). Kelionės metu pro langus grožėjomės nuostabiais kraštovaizdžiais, vešlia augalija, įvairia gyvūnija bei įspūdinga architektūra. Atrodė, kad kiekvienas kelionės posūkis atveria vis naują gražų vaizdą.
Po kurio laiko jau leidomės žemyn šaltais ir drėgnais laiptais, vedančiais į požeminius tunelius – pagaliau pasiekėme druskos kasyklas. Jos buvo tiesiog milžiniškos! Įkvėpus buvo galima pajusti ore tvyrantį druskos kvapą, o pakėlus akis į viršų atsivėrė įspūdingi druskos ir kitų mineralų skliautai. Ant sienų matėme tai šviesesnes, tai tamsesnes juostas, įvairias tekstūras ir natūraliai susiformavusius raštus. Atrodė, lyg būtume patekę į visiškai kitą pasaulį.
Po druskų kasykloje ekskursiją surengė mūsų istorijos mokytojas Marius. Jis labai išsamiai pasakojo apie šią nepaprastą vietą, jos istoriją ir ypatumus. Žinoma, nebuvome palikti ir be užduočių – turėjome daug ką užsirašyti ir stebėti. Daugelio manymu, pati įspūdingiausia vieta buvo požeminis ežeras. Jis atrodė paslaptingai ir įspūdingai, o jo gylis siekia net apie šimtą metrų! Ar galite tuo patikėti?
Deja, po kelių valandų vaikščiojimo atėjo metas palikti druskingąsias menes. Šaltais, tamsiais ir šiek tiek šiurpiais tuneliais leidomės atgal link autobuso. Nors buvo vėsu ir pavargome, visi buvome kupini įspūdžių.
Pagaliau, po ilgos kelionės, pasiekėme miestą, kuriame apsistosime. Viešbutis pasirodė puikus, todėl netrukus įsikūrę išskubėjome vakarieniauti. Maistas, bent jau mūsų nuomone, buvo tikrai skanus ir po tokios ilgos dienos labai patiko!
Po vakarienės leidomės į pasivaikščiojimą po Sigišoaros miestą ir jo senamiestį. Jo architektūra buvo tiesiog nuostabi ir išskirtinė – spalvingi pastatai, siauros gatvelės ir viduramžių atmosfera leido pasijusti lyg nukeliavus į kitą laiką. Mums dar teko pamatyti trumpą ugnies šou, kurį lydėjo ausiai maloni muzika. Šis pasivaikščiojimas suteikė tikrai daug emocijų – buvo ir jauku, ir smagu, tačiau kartu šiek tiek šiurpu. Juk vis dėlto vaikščiojome viename iš miestų, siejamų su Drakulos legenda!
Grįžę į viešbutį pildėme refleksijų lapus. Juose apmąstėme šios dienos veiklas, patirtus įspūdžius, įgytas žinias ir tai, kas mums labiausiai įsiminė. Buvo smagu dar kartą prisiminti visus dienos nuotykius ir pasidalyti savo mintimis.
Po ilgos, kupinos nuotykių ir įspūdžių dienos pagaliau išsitiesėme lovose. Galvose dar sukosi mintys apie šiandienos kelionę, druskos kasyklų požemius, Sigišoaros gatveles ir visas per dieną patirtas akimirkas. Nors buvome pavargę, jautėmės laimingi, nes ši diena paliko dar vieną ryškų prisiminimą mūsų kelionės istorijoje.
Spalio 3-ąją dieną pradėjome labai skaniais pusryčiais savo viešbutyje. Pasisotinę sėdome į autobusą ir keliavome į Brano pilį, kitaip vadinamą Drakulos pilimi. Važiuodami matėme įspūdingo dydžio ir grožio Karpatų kalnus, ant kurių viršūnių pastebėjome sniegą. Po ilgos kelionės, išvydome nuostabaus grožio pilį ir sužinojome daug įdomybių, nuostabaus gido Mariaus dėka. Pilies ir jos grafo Vlado istorija iš tiesų buvo labai pribloškianti. Po apsilankymo pilyje vaikščiojome turgelyje, pirkome suvenyrus, ragavome ,,Drakulos dešrainius“. Tada sėdome atgal į autobusą ir važiavome į paskutinę nakvynės vietą – Slovakijoje.
Pildėme refleksijų lapus, o keliaudami link nakvynės vietos dalyvavome nuotraukų konkurse „Sustabdyta akimirka“. Kiekvienas dalyvis konkursui galėjo pateikti tik vieną nuotrauką, todėl reikėjo gerai apgalvoti, kuri akimirka verta tapti ta vienintele. Kartu su nuotrauka turėjome sugalvoti ir kūrybišką, originalų jos pavadinimą. Nuotrauka turėjo atspindėti ypatingą, netikėtą, linksmą ar tiesiog įsimintiną mūsų kelionės akimirką.
Mūsų nuotraukas vertino: mokytojos Ilona ir Karolina, vairuotojai Artūras ir Andrėjus bei komisijos pirmininkas – mokytojas Marius.
O konkurso nugalėtojo laukė ypatingas mokytojų įsteigtas prizas, surastas pačioje Drakulos pilyje! Tad visą kelionę stebėjome, ieškojome ir fotografavome, stengdamiesi nepraleisti tos vienintelės akimirkos, kurią buvo verta sustabdyti. Konkurso nugalėtoja tapo Dorotėja! Jos nuotrauka, pavadinta „Tarp sapnų ir realybės“, sužavėjo komisiją ir pelnė pagrindinį prizą. O mokinių simpatijas pelnė Lauros Anos nuotrauka „Kelionės pabaiga“. Buvo smagu dalytis savo užfiksuotomis akimirkomis, kurias kartu pavertėme gražiais ir nepamirštamais prisiminimais.
Spalio 4-oji – paskutinė diena. Ryte atsikėlėme, susikrovėme daiktus, pavalgėme skanius pusryčius ir išvykome iš viešbučio. Važiuodami autobusu pro langą matėme Spišo pilį ir įspūdingus Karpatų kalnus. Vėliau sustojome prie kalnų nusifotografuoti. Jie mums tiesiog atėmė žadą – šalia jų jautėmės tokie maži ir nereikšmingi…
Pasigrožėję kalnais, vėl sėdome į autobusą ir leidomės į ilgą kelionę per Lenkiją Vilniaus link. Kelionės metu atlikome refleksijas ir žiūrėjome filmą. Kadangi visi išalkome, pakeliui sustojome lenkiškos virtuvės restorane, kuriame skaniai papietavome. Pailsėję ir pasistiprinę toliau tęsėme kelionę.
Važiuodami žaidėme viktoriną, kurioje turėjome atspėti įvairius daiktavardžius. Galiausiai visi buvome apdovanoti po prizą, todėl kelionė neprailgo ir buvo kupina gerų emocijų.
Po ilgos kelionės, pavargę, bet kupini įspūdžių, pagaliau grįžome į Vilnių. Ši kelionė buvo kupina naujų patirčių – daug sužinojome apie Rumuniją, jos kultūrą ir mokyklas. Kelionės metu susiradome naujų draugų, kartu patyrėme nepamirštamų akimirkų ir turėjome nuostabią galimybę aplankyti kitas Europos šalis.
Esame labai dėkingi mūsų direktoriui už suteiktą galimybę mums dalyvauti šiame projekte. Taip pat nuoširdžiai dėkojame mokytojams Ilonai, Karolinai ir Mariui, kurie keliavo kartu su mumis, buvo kantrūs, supratingi ir lydėjo mus visos kelionės metu. Ačiū, kad toleravote mūsų išdaigas, užgaidas bei visada buvote šalia!
Ačiū rumunų mokytojams už puikiai surengtas veiklas, įdomius pristatymus ir šiltą priėmimą! Šią kelionę tikrai dar ilgai prisiminsime.