1941 birželio 23 dieną sukilo visa Lietuva: mokiniai ir studentai, ūkininkai ir bežemiai, karininkai ir šauliai…
Sukilime prieš pavergėjus aktyviai dalyvavo apie 130 tūkstančių tautiečių. Vadavo savo tėvus iš kalėjimų, vadavo savo brolius iš tremties vagonų, saugojo tiltus ir užiminėjo elektros tiekimo stotis, šaudė į okupantus ir kolaborantus iš kiekvienos sodybos, iš kiekvieno lango, iš kiekvieno miško kvartalo, iš už kiekvieno medžio, nuo kiekvieno tilto ir nuo kiekvienos kalvelės…
Kruvinomis rankomis okupantai ir kolaborantai tokie kaip cvirkos, salomėjos ir korsakai spruko nesidairydami-palikdami lavonų krūvas Rainiuose, Panevėžyje, Pravieniškėse.
1941 metų sukilimo metų skambantis Lietuvos himnas skambėjo ir plakėsi milijonuose tautiečių širdžių. Trumpam iškelta Lietuvos vėliava Gedimino pilyje- leido įkvėpti tyros laisvės oro, kuris leido išbūti dusinamiems per ilgus metus po 1944 metų parsidėjusios antrosios sovietų okupacijos.
Tūkstančiai mirčių buvo paaukotos už Lietuvos laisvę. Šie didvyriai nesulaukia pagerbimo iki šiol. Bandoma prislopinti sukilimo atminimą, bandoma prikabinti abejotinas etiketes tautos didvyriams. Tas daroma atvirai ar pasislėpus už nugarų, tas daroma spjaunat mūsų žuvusiems už Laisvę broliams į jų sielas.
Aplankyti sukilėlių kapai Vilniuje Antakalnio kapinėse ir pagerbti kritę kovoje už Lietuvos laisvę!