Kelionė „Partizanų takais“ 2020-05-16

Minėdami Kalniškės mūšio 75-ąją sukaktį (1945 gegužės 16) bei Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienos išvakarėse virtinė automobilių pajudėjo pagarbos, atminties įamžinimo bei išsaugojimo visų trijų Savanorių kartų neužmirštamais keliais, o būtent: 1918- 23; 1941 – 1965; 1988 – iki šiol. Žygį surengė Žuvusiųjų Sausio 13-ąją artimųjų bendrija ,,Bičiulystė“, dalyvavo Karaliaus Mindaugo šaulių rinktinės šauliai, sambūrio ,,Vanago takas’’ kuopa, dosnūs pilietiško gyvenimo būdo rėmėjai.

Iš  Vilniaus per Žilinus iki Kalvarijos nusidriekusi žygio keltąsa, driekėsi  per Alytų, Valiūnus, Raižius, Butrimonis ir kitas svarbias vietas.

Tapo aplankytas  karo žurnalisto, savanorio kūrėjo, pasieniečio,  laikraščio ,,Savanoris’’ ilgamečio redaktoriaus, monografijos ,,Lietuvos valstybės sienos apsaugos istorija’’, knygų: ,,Pasienietis Gintaras Žagunis’’, ,,Čia mūsų žemė’’, ,,Trečioji savanorių karta’’ autorius bei enciklopedijos ,,Lietuvos kariuomenės karininkai’’ bendrautoris. Žilinų kapinaitėse prie smėlio kauburėlio, šimtametes pušis bei Trispalvę bei Vyties vėliavas plaikstant vėjui,  skambėjo dimisijos kapitono Vytauto Voverio (1951 – 2020) viso gyvenimo knygos ,,Šventasis karas’’ žodžiai: ,,Lietuvių karių likimas – laisvę praradusios, pavergtos tautos likimas. Kai pavasarį vadinamieji sąjungininkai vis dar pompastiškai švenčia Pergalės dieną, dėl kurios mums nei šilta nei šalta, prisimenu graudžią ir gražią lietuvių dainą: ,,Mergaite, papuošk kareivio kappa baltais akacijų žiedais…’’ Noriu padėti tą žiedą ant kareivio kapo, lietuvio kareivio, bet jokiu būdu ne ant okupanto, nesvarbu, iš rytų, vakarų ar pietų, nes žmogus, su ginklu rankose atėjęs į kraštą, kurio žmonės jam nieko blogo nepadarė, jau nėra kareivis, o tik nusikaltėlis. Atleisti laikui bėgant turbūt galima, užmiršti – ne, nes, kaip sakė poetas Vincas Giedra,  juk ir nukautas priešas priešas du sieksnius žemės užgrobia!

Mūsų tautos vyrai nekalti, kad jiems teko vilkėti svetimas uniformas ir lieti kraują ne už savąją tautą: jie tik svajojo apie laikus, kai lietuviams nereikės dėvėti nemielų svetimų uniformų ir stovėti po svetimomis vėliavomis. Tik po savąja Trispalve.‘‘ Buvo prisimintas tolimas karininko giminaitis Vaclovas Voveris – Žaibas, tik vėliavos plakės tylos minutę.

Dainavos partizano Juozo Balčiaus – Balučio vadavietės prieigose, viename ,,Vanago kelio‘‘ žygio atsparos taškų, pradėta sodinti ąžuolų giraitė, perduotas Pilėnų tėvūnijos ryšininkės Emilijos Kloviškytės – Tučienės sveikinimas, o jos dovanotas ąžuoliukas buvo pririštas prie dailaus kuolo, atkeliavusio čionai iš Generolo Vėtros giraitės. Partizanų garbei suplėvesavo didinga Vyties vėliava ant pušies rąstų Jogailos kryžiaus paminklo (ąžuolai Dainavos žemėn šaknis įleido irgi šiuo ženklu pasodinti), skambėjo prisiminimai, sužibo žvakės, ir pušys ošė drauge ,,Tautiškąją Giesmę‘‘. Pušies paminklą papuoš priesakas: ,,Gyvybę – už Lietruvą!’’

Metelių apžvalgos bokšte Trispalvė išdidžiai skriejo vėjyje, o Simno kapinėse žemai lenkėmis Kalniškės mūšio didvyrių atminimui prie lauko akmenų obeliskų, po pulko metų iš Našlaičių kapinių namolia sugrįžusio, netoli A. Ramanausko – Vanago atrasto, Kalniškės kovos partizano skogališkio Albino Ivanausko – Perlo, Topolio amžinojo poilsio vietos.

Kalvarijos senosiose kapinėse pagerbtas atiduota architektas Jonas Pajaujis (https://www.youtube.com/watch?v=_OtkNbXEgS4&t=338s), 1941 metų Birželio 23-iosios sukilimo Nepriklausomybės akto ir Gotlando komunikato (1989 rugpjūčio 6d. Katthamaršvike; orig.: Katthammarsvik) signataras, Laikinosios vyriausybės darbo ministras, Štuthofo kalinys bei karys.

Pilietinės kelionės, kaip ir Meilė, – niekada nesibaigia, o tai palygintina Pauliaus žodžiams: ,,Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai. Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas. Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos. Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai, nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas, nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies. Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška. Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada – veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė (I Korintiečiams 13: 8 – 13).‘‘

Parašė Vidmantas Petras Kuprevičius, fotografavo Kostas Ivanauskas, Vytautas…, Rokas ….

Read more

Švenčiame vasario 16-ąją

Žuvusiųjų pagerbimas Kaniūkuose

Pagerbėme Kaniūkų kaimo žudynių aukas.
Dalyvavo beveik penkiasdešimt žmonių.Tai šauliai, kariuomenės atkūrėjai, Sausio 13 -osios įvykių liudininkai, KASP, ateitininkai, mokytojai, istorikai, Irena Tūmavičiūtė, Algimantas Masaitis.

Sausio 13-osios minėjimas seime. Laisvės premijos įteikimas Albinui Kentrai

Iškilmingame Sausio 13-osios minėjime seime Laisvės premijos statulėlė buvo įteikta Albinui Kentrai.

Žygis Marcinkonyse

“ Žygis prie Kazimieraičio vadavietės. Kelionės trukmė – 6 valandos. Maršrutas – Marcinkonių pušynai, kuriuos išvaikštinėjo Kazimieraitis su bendražygiais. Žygio dalyviai neskubėdami nukeliavo apie 18 kilometrų. Tai tikrai įveikiamas atstumas kiekvienam.
Prie Kazimieraičio žiemos vadavietės malda, uždegtos atminimo žvakelės. Žygio dalyviai pasipuošė trispalvėmis ar kita lietuviška tautine simbolika.

 

Sausio 13-osios įvykių pristatymas E. Pliaterytės progimnazijoje

Sausio 10-ą dieną sausio 13-osios bendrijos „Bičiulystė“ pirmininkas Robertas Vaitkus kartu su Šaulių Sąjungos atsovu Kostu Ivanausku bei 8d klasės savanoriais pristatė 1991m. sausio 13-osios įvykius Vilniuje, pasidalino savo prisiminimais, papasakojo apie Šaulių Sąjungą.

Gruodžio 27 dieną viešbutyje Alikantė vyko bendrijos narių susirinkimas

Gruodžio 27 dieną viešbutyje Alikantė vyko bendrijos narių susirinkimas

Rugsėjo 7-8 dienomis išvyka į Švenčionis

Rugsėjo 7-8 dienomis išvykoje:

a)Aplankėme Bajorėlių kapines Pabradėje.

Pagerbėme 1941 m birzelio 23 dienos sukilimo dalyvius. Sugiedojome himną, aprišome paminklą trispalve juosta.

b) Aplankėme Činčikų kaimą, kuriame iki 1986 metų slapstėsi paskutinis Lietuvis partizanas Stasys Guiga.

c) Švenčionėliuose aplankėme Stasio Guigos kapą, pagerbėme jo atminimą tylos minute.  Gretimame kaime susitikome su jo jaunystės drauge, kuri papasakojo apie Guigos partizaninį gyvenimą bei Lietuvos kovas už nepriklausomybę.

d) Aplankėme Jakiškius, kur tautodailininkas Jakštas aprodė meno kūrinius, savo paties pastatytą bažnytėlę. Didelė dalis meno kūrinių atspindi Lietuvos laisvės siekį ( skulptūros Kudirkai, Basanavičiui, taip pat išdrožtas is medžio meno kurinys, skirtas 1991 m. Sausio 13-ajai dienai  atminti.

« 1 7 »

Partizanų pagerbimas 2019-Juozo Lukšos Daumanto takais

Partizanų pagerbimas 2019-Juozo Lukšos Daumanto takais . Susitikimas su pokario partizanų atminimo įamžintoju partizanu Broniumi Jungaičiu iš Karvarijos.Jis pastatė virš 30 atminimo ženklų Lietuvos partizanams.

« 1 9 »

Birželio 9-ąją dalyvavome patriotiniame-sportiniame partizanų pagerbimo renginyje Simne.

Šių metų birželio 9 dieną dalyvavome patriotiniame-sportiniame partizanų pagerbimo renginyje Simne, kuris buvo skirtas partizano Alfonso Ramanausko-Vanago 100-iomis gimimo metinėmis atminti. Renginyje dalyvavo partizano dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, jo brolis Albinas bei daug kitų garbių svečių.

Renginys Simne išskirtinis ir tuo, jog čia vyko Tarptautinės sportinio ėjimo ir Lietuvos sportinio ėjimo taurės varžybos, kuriose dalyvavo daugiau nei 20 pasaulio šalių sportininkų, taip pat – simbolinis pa­gar­bos bė­gi­mas Lietuvos partizanų takais nuo Kalniškės memoria­li­nio kal­ne­lio iki Sim­no. Aly­tiš­kių olim­pie­čių Vai­dos Žū­si­nai­tės ir Remigijaus Kančio ve­da­mi bėgikai su fa­ke­lu fi­ni­šavo Sim­ne prie Ge­din­čios Mo­ti­nos paminklo. Šventės metu pa­gerb­ti laisvės kovotojai, skambėjo partizaniškos dai­nos, koncertavo liaudiškos ka­pe­los.

Renginyje dalyvavo žuvusio už Lietuvos laisvę 1991 metais Artūro Sakalausko motina, sesuo su šeimyna, bei Artūro Sakalausko bendražygiai savanoriai.

Kitą dieną sodyboje „Aquavila“ buvo surengta konferencija, kurios metu projekte dalyvaujantys moksleiviai pasakojo svečiams apie Sausio13-osios įvykius. Taip pat į konferenciją atvyko Artūro Sakalausko bendražygis, kuris skaitė paskaitą apie savanorius. Buvo skaityti pranešimai tremties bei partizano Alfonso Ramanausko –Vanago temomis.